Prostatos vėžys išsivysto pradėjus nevaldomai dalintis priešinės liaukos ląstelėms ir dažniausiai aptinkamas vyresnio nei 50 metų amžiaus vyrams. Kitaip negu kitų organų vėžys, jis gali ilgą laiką nesukelti jokių simptomų.

Tikrosios prostatos vėžio atsiradimo vystymosi priežastys vis dar neaiškios, tačiau nustatyta, kad padidėjusią riziką susirgti šia liga turi:

– vyrai, kurių artimi giminės (tėvai, brolis, dėdė) serga ar sirgo prostatos vėžiu;

– vyrai, gausiai vartojantys riebų gyvulinės kilmės maistą bei nepakankamai šviežių daržovių ir vaisių;

– kai kurių etninių grupių atstovai – pastebėta, kad afroamerikiečiai dažniau serga prostatos vėžiu, o tarp Azijos vyrų tai reta liga.

Ankstyvos stadijos prostatos vėžys nesukelia jokių simptomų, jie atsiranda, kai vėžinis mazgas būna gana didelis ir pradeda trukdyti šlapintis.

Vyresnio amžiaus vyrams prostata gali būti padidėjusi dėl gerybinės prostatos hiperplazijos.

Abiem atvejais pasireiškia šie simptomai:

• šlapinimasis pasunkėja, nes šlapimo srovė, verždamasi per padidėjusios prostatos spaudžiamą šlaplę, susilpnėja, susiaurėja;
• šlapinimasis padažnėja, ypač naktį, nes susiaurėja šlaplei šlapimo pūslėje po šlapinimosi nuolat lieka šlapimo;
• šlapinimosi metu skauda;
• šlapimas kraujingas (šis simptomas nėra dažnas).

Pastebėjus šiuos simptomus būtina kreiptis į urologą, kad jis nustatytų teisingą diagnozę ir pritaikytų gydymą.

Kam aktualu profilaktiškai pasitikrinti?

Vyrams nuo 50 iki 75 m. amžiaus arba nuo 45 m., jeigu tėvas ar brolis yra sirgęs prostatos vėžiu.